ARBATOS
Aviečių lapų arbata. Geriama nuo viduriavimų, sergant žarnyno ir
kvėpavimo takų uždegimais, skalaujama gerklė, sergant angina ir gerklų
uždegimu. 1 valgomą šaukštą džiovintų aviečių lapų užplikyti 200 ml verdančio
vandens. Laikyti 30 minučių, vėl pašildyti ir gerti užpilą su medumi.
Aviečių uogų arbata. Vartojama nuo peršalimo, slogos, bronchito; skatina
prakaitavimą, mažina temperatūrą, gerina virškinimą. 1valgomasis šaukštas
džiovintų aviečių uogų užplikomas stikline verdančio vandens; po 30 minučių
perkošiama. Dar kartą pašildoma ir geriama su medumi.
Baziliko arbata. Vartojama nuo galvos skausmų, sergant šlapimo
pūslės ir inkstų uždegimu, lėtiniu gastritu, žarnyno uždegimu. Arbata
skalaujama burna, esant gleivinės uždegimui 1 arbatinis šaukštelis
džiovinto baziliko užpilamas stikline verdančio vandens. Per dieną reikėtų
išgerti po 2–3 stiklines tokios arbatos.
Beržo lapų arbata. Vartojama esant lėtiniam šlapimo pūslės uždegimui,
skrandžio sutrikimams, avitaminozei. Skatina šlapimo išsiskyrimą bei
prakaitavimą. 1 valgomasis šaukštas džiovintų beržo lapų užplikomas stikline
verdančio vandens. Laikoma 30–40 minučių, perkošiama. Gerti po 0,5 stiklinės 2–3
kartus per dieną.
Bruknių lapų arbata. Vartojama, esant reumatui, viduriavimui. Prasidėjus
anginai, skalaujama gerklė. Skatina šlapimo išsiskyrimą, veikia
antiseptiškai ir sutraukiamai.1 arbatinis šaukštelis bruknių
lapų užplikomas 200 ml verdančio vandens. Gerti po 0,5 stiklinės 2–4 kartus
per dieną. Kadangi viena bruknių arbata nėra skani, tai galima pridėti kitų
augalų, pvz., paimti 10 g sausų bruknių lapų ir 20 g juodųjų serbentų ar žaliųjų
arbatžolių. Sausus bruknių lapus ir arbatžoles sutrinti į miltelius, užpilti
1 litru verdančio vandens, leisti prisitraukti 8–10 min. Nuoviro geriama po
2 stiklines per dieną.
Čiobrelių arbata. Veikia raminmai, malšina skausmą. Geriama nuo
nemigos, radikulito, neuralgijų. 1 arbatinį šaukštelį čiobrelių užpilti
stikline verdančio vandens. Kai atvės, įdėti medaus.
Dilgėlių arbata. Reguliuoja žarnyno veiklą, tinka gydyti avitaminozei,
mažakraujystei, tulžies pūslės ir kepenų ligoms. Arbatinį šaukštelį
šviežių dilgėlės lapelių užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti
kol prisitrauks. Perkošti, gerti po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.
Baltųjų dobilų žiedų arbata. Vartojama nuo kosulio, peršalus, sergant
bronchitu ar mažakraujyste. 4 arbatinius šaukštelius sudžiovintų ir sutrintų
dobilo žiedų (galima ir lapų) užplikyti verdančiu vandeniu. Gerti po 1/4
stiklinės 3–4 kartus per dieną.
Erškėčių vaisių arbata. Didina atsparumą infekcinėms ligoms,
vartotina sergant ateroskleroze, mažakraujyste, nusilpus organizmui. 1 valgomąjį
šaukštą erškėtuogių užpilti stikline verdančio vandens. Kai atvės, įdėti
medaus. Gerti po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį.
Gervuogių lapų arbata. Reguliuoja žarnyno veiklą, ramina nervų sistemą,
klimakteriniu periodu mažina silpnumo jausmą. Tinka skalauti burną ir
gerklę, taip pat kosuliui malšinti. 1 valgomąjį šaukštą gervuogių lapų užplikyti
stikline verdančio vandens, palikti prisitraukti 4 val. Gerti po 0,5
stiklinės 3–4 kartus per dieną 20–30 min prieš valgį.
Kadagio vaisių arbata. Turi tulžį valantį, atsikosėjimą lengvinantį
poveikį. Nepatartina vartoti sergant nefritais. Susmulkinti 10-12 uogų,
užplikyti stikline verdančio vandens, palaikyti 2 val. Gerti po valgomą
šaukštą 3צ4 kartus per dieną.
Krapų arbata. Gerina apetitą, virškinimą, skatina pieno, šlapimo
išsiskyrimą, mažina pilvo pūtimą. 1 valgomąjį šaukštą krapų sėklų užpilti
stikline vandens, leisti prisititraukti, perkošti, gerti po 1/3–1/2
stiklinės šiltos arbatos.
Liepų žiedų arbata. Turi priešuždegiminį, raminamąjį, skausmą malšinantį,
prakaitavimą skatinantį poveikį. Mažina temperatūrą, kosulį. Kasdien šios
arbatos gerti nerekomenduojama. Imti 30 gramų džiovintų liepžiedžių, užpilti 1
litru verdančio vandens, palikti pritraukti 10–15min.. Kai pravės, gerti su
medumi. Be medaus galima gerti ir karštą arbatą.
Medetkos žiedų arbata. Turi baktericidinį, tulžį varantį, opas gydantį
poveikį. 1 valgomąjį šaukštą medetkos žiedų užpilti 1 stikline verdančio
vandens, palikti 1 valandą. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
Mairūno arbata. Vartojama nuo skrandžio ir žarnyno ligų, lydimų pūtimo,
viduriavimo, dieglių, sutrikus mėnesinių ciklui. 1 arbatinį šaukštelį sausos
žolės užpilti stikline verdančio vandens, leisti prisitraukti. Gerti po
stiklinę 2–3 kartus per dieną.
Melisos žolės užpilas ar nuoviras. Gerina apetitą, ramina neuralginius
arba reumatinius skausmus, skatina šlapimo ir dujų išsiskyrimą. 20 gramų
sausos žolės užpilti 200 ml verdančio vandens, leisti prisitraukti, gerti
po 1 valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną.
Mėlynių lapų arbata. Turi tulžį ir šlapimą varantį bei priešuždegiminį
poveikį. Vartojama sergant angina, kataru, šlapimo pūslės uždegimu, diabetu.
3 valgomuosius šaukštus mėlynių lapų užpilti 1 litru verdančio vandens.
Leisti prisitraukti.
Džiovintų mėlynių uogų arbata. Vartojama, sergant žarnyno uždegimu,
dispepsija, ateroskleroze, hipertonija, diabetu. Imti 100 gramų džiovintų uogų,
užpilti 1/2 litro vandens ir pavirti 10 minučių. Po to palaikyti 1 valandą., perkošti,
įpilti citrinos sulčių. Gerti pašildytą .
Mėlynių uogų nuoviras. Nuoviro kompresai vartojami gydant nudegimus,
pūlingas žaizdas, egzemą. 100 gramų uogų užpilti 1/2 litro vandens, virinti,
kol jo lieka 150–300 gramų.
Pipirmėčių arbata. Ramina nervus, skatina tulžies išsiskyrimą, reguliuoja
žarnyno veiklą, mažina pilvo pūtimą. Tinka po pirties. Pipirmėtės užplikomos
verdančiu vandeniu, leidžiama prisitraukti, perkošiama.
Morkų arbata. Tinka mažiems vaikams, taip pat sergant mažakraujyste,
krūtinės angina. 500 gramų stambiai sutarkuotų morkų paskleisti ant skardos ir
padžiovinti iki gražaus tamsoko atspalvio. 1 arbatinis šaukštelis tokių morkų
užplikomas 1 stikline verdančio vandens, sandariai uždaroma ir leidžiama
prisitraukti 8–10 min. Perkošti, pasaldinti ir gerti.
Obuolių žievelių arbata. Labai tinka atsigaivinimui. Stiklinę džiovintų
arba šviežių obuolių žievelų emaliuotame inde užpilti 1 litru šalto vandens.
Užvirinti, kaitnti 8–10 minučių, perkošti. Gerti karštą arba šaltą su citrina,
cukrumi ar uogiene.
Petražolės lapų ar šaknų arbata. Skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina
virškinimą. Tinka inkstų ir šlapimo pūslės ligoms gydyti. Pusė arbatinio
šaukštelio smulkiai supjaustytų šaknų ar 2 arbatiniai šaukšteliai lapų
užplikoma stikline verdančio vandens. Gerti po 1–2 valgomuosius šaukštus 6 kartus
per dieną.
Puplaiškio lapų arbata. Mažina kosulį, gerina apetitą, skatina tulžies
pūslės išsiskyrimą. Tinka gerti peršalus, sergant mažakraujyste. 1 valgomasis.
šaukštas žaliavos užpilamas 1 stikline verdančio vandens, po 20 minučių.
perkošiama.
Pušies pumpurų arbata. Palengvina atsikosėjimą, skatina tulžies ir
šlapimo išsiskyrimą. Netinka sergantiems inkstų ligomis. 10 gramų
pušies pumpurų įberti į termosą, užplikyti 200 ml verdančio vandens, leisti
prisitraukti. Perkošti ir gerti po 0,5 stiklinės 2–3 kartus per dieną po
valgio.
Pelyno nuoviras. Gerina apetitą, virškinimą, veikia tulžies išsiskyrimo funkciją, švelniai ramina ir nuskausmina. 1 valgomąjį šaukštą žolės užplikyti 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikyti 20 minučių, perkošti. Gerti po ¼ stiklinės 30 minučių prieš valgį.
Juodųjųo serbentų uogų nuoviras. Skatina prakaito ir šlapimo išsiskyrimą,
tonizuoja širdies ir kraujagyslių sistemą. 20 gramų uogų užplikyti stikline
verdančio vandens, 20–30 min. pavirti, perkošti. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą
3–4 kartus per dieną.
Juodųjų serbentų uogų vitaminingasis gėrimas. 2 valgomuosius šaukštus
džiovintų uogų, užpilti 1–2 stiklinėmis vandens, užvirinti, atšaldžius
perkošti. Išgerti per 2–4 kartus prieš valgį.
Juodųjų serbentų lapų nuoviras. Varo šlapimą, skatina prakaitavimą.
Vertingas kaip vitamino C šaltinis. Tinka aterosklerozės ir hipertonijos
profilaktikai. 25 gramus susmulkintų lapų užplikyti 1/2 litro verdančio
vandens. Palaikyti 4–6 val., gerti ½–1 stiklinę 4–5 kartus per dieną.
Šalpusnio lapų užpilas. Vartojamas kvėpavimo takų ligoms gydyti,
atsikosėjimui palengvinti, prakaitavimui sužadinti, apetitui gertinti. 1
valgomąjį šaukštą lapų užpilti stikline verdančio vandens, po 30 minučių perkošti.
Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną.
Džiovintų šaltalankio uogų arbata. Geriama, sergant skrandžio ligomis. 25
gramus uogų užplikyti 1/2 litro verdančio vandens. Palaikyti 3 valandas, gerti po
1/2 stiklinės 2–3 kartus per dieną.
Šermukšnio vaisių arbata. Geriama, esant avitaminozei, veikia kaip silpnai
laisvinanti priemonė. Šermukšnio uogos plikomos santykiu 1:5. Paliekama
pritraukti 4 valandas sandariai uždarytame inde vėsioje, tamsioje vietoje.
Gerti po 0,5 stiklinės 2 kartus per dieną.
Šilinio viržio žiedynų arbata. Vartojama, sergant kepenų ir tulžies pūslės
ligomis, esant nemigai ir išsekimui. 1 valgomąjį šaukštą viržio užplikyti
stikline verdančio vandens. Po 20 min. perkošti. Gerti po 0,5 stiklinės 4
kartus per dieną.
Viržio arbata su medumi. 30 gramų viržio žiedų užplikyti stikline verdančio
vandens, po 20 minučių perkošti. Kai praauš, įdėti medaus.
Žemuogių lapų arbata. Vartojama peršalus, nusilpus, sergant kepenų,
inkstų ir šlapimo pūslės ligomis, mažakraujyste. 20 gramų sausų lapų užpilti
200 ml verdančio vandens, virinti 5–10 minučių. Palaikyti 2 valandas, perkošti.
Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3–4 kartus per dieną. Iš šviežių ar džiovintų
žemuogių verdama skani, vitamininga arbata.
Klasikinės žolelių arbatos:
Po 3 dalis raudonėlių, jonažolių, mėtų ir po 1 dalį erškėtrožių
žiedlapių ir uogų.
1 dalis jonažolių, 1,5 dalies raudonėlių, dalis erškėtuogių.
Jonažolių ir juodųjų serbentų lapų bet kokiomis proporcijomis.
2 dalys dobilų galvučių, 1 dalis jonažolių, 1 dalis serbentų lapų.
Lygiomis dalimis raktažolės ir jonažolės.
1 dalis džiovintų šermukšnių, dalis džiovintų aviečių ir truputis
serbentų lapų.
1 dalis džiovintų šermukšnių uogų, truputis mėtų (1 valgomasis šaukštas
mišinio 1 stiklinei vandens).
1 dalis čiobrelių lapų, 1 dalis jonažolių, penkis kartus mažiau
bruknių lapų.
1 dalis erškėtuogių, 1 dalis šermukšnių, dalis juodųjų serbentų
lapų, 1 sauja sausų žemuogių lapų.
Bet kokiomis proporcijomis mėlynių, žemuogių, juodųjų serbentų lapų-
džiovintų arba šviežių.
Bet kokiomis proporcijomis vaismedžių – slyvų, vyšnių, šaltalankių,
erškėtrožių, obelų lapų (šitoks mišinys labai naudingas sergantiems
ateroskleroze, osteochondroze; beje, tai galima pasakyti ir apie visas kitas
arbatas).
1 dalis džiovintų eržkėtuogių ir 1 dalis džiovintų juodųjų serbentų
uogų. Imti 1 valgomąjį šaukštą šio mišinio, užpilti 1 stikline verdančio
vandens. 1 valandą laikyti šiltoje vietoje. Gerti po 2 stiklinės 3–4 kartus per dieną.
Džiovintos mėtos, ramunėlės, juodųjų serbentų lapeliai sumaišomi
vienodomis dalimis ir laikomi medinėje dėžutėje. 1 didelį šaukštą mišinio
užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens ir pavirti ant silpnos ugnies 2–3 minutes. Leisti
nusistovėti. Perkošti.
Džiovintus arba žalius erškėtrožių, jazminų, akacijų, šermukšnių,
aviečių lapelius bei uogas užpilti verdančiu vandeniu ir leisti nusistovėti