Priešvėžinė mityba

  • Nauja priešvėžinė mityba, arba kodėl vėžiu serga sveikai gyvenantys žmonės (122)

    Inga Saukienė, www.DELFI.lt

    2011 spalio 16 d. 15:28

     

    Daugelis vėžiu susirgusių žmonių neretai savęs klausia, ką jie darė ne taip. Kaip teigia

    knygos „Naujoji priešvėžinė mityba“, kuri išversta ir į lietuvių kalbą, bendraautorius

    Johannes'as F. Coy'us, ligą lemia daugelio veiksnių derinys, todėl vieno recepto nėra. Visgi

    kuo į daugiau veiksnių atsižvelgsime, tuo labiau sumažinsime riziką, todėl mokslininkas

    sukūrė mitybos, kuri naudinga sveikoms ląstelėms ir skatina vėžio ląstelių nykimą, teoriją.

    Nuo vėžio apsaugo visi rauginti produktai

    Anot vėžio tyrinėtojo, mažai kaloringu maistu besimaitinantys žmonės mano gyvenantys

    sveikai. Tačiau dabar jau žinoma, kad išoriškai sveiki ir liekni žmonės gali anksti susirgti

    vėžiu, nes jie per mažai vartoja vertingų aliejų ir riebalų, o per daug – angliavandenių.

    Mat daug metų buvo manoma, kad valgyti angliavandenius sveika, o riebalus – ne, nors

    angliavandeniai – cukrus ir krakmolas – esą ir sukelia daugelį ligų.

    Mokslininkas sukūrė priešvėžinę mitybą, kuri remiasi baltymų, aliejaus, riebalų ir skaidulinių

    medžiagų kiekio didinimu bei angliavandenių dalies mažinimu. Svarbiausia, kad pavalgius

    labai nepadidėtų cukraus kiekis kraujyje. Kaip jau rašėme, cukrus, J. F. Coy'aus teigimu, yra

    viena pagrindinių vėžio atsiradimo priežasčių.

     

    Knygos autorius tikina, kad tai nereiškia, jog būtina viską apversti aukštyn kojomis. Šiandien

    jau įmanoma įprastus makaronus, duoną ir kepinius pakeisti tokiais, kurie lėčiau mažina

    cukraus kiekį kraujyje. Pirmiausiai jie turi būti pagaminti iš mažiau apdorotų javų.

    Taip pat didelis dėmesys skiriamas rūgščių neutralizavimui organizme – tam padeda

    maisto produktų, turinčių pieno rūgšties, vartojimas, pavyzdžiui, pasukų. Ne mažiau

    svarbi priešvėžinės mitybos dalis – pieno rūgštimi konservuojami produktai: grietinė, varškė,

    jogurtas, sūriai (išskyrus mocarelą), rauginti kopūstai ir kitos daržovės, raugintos tešlos

    duona. Šie produktai turi labai mažą cukraus kiekį, kadangi jis paverstas pieno rūgštimi, taigi

    vėžinės ląstelės negauna maisto. Pieno rūgštis svarbi ir todėl, kad jos perdirbimas

    kepenyse padeda neutralizuoti ir gausiai vėžio ląstelių gaminamą pieno rūgštį.

    Pasak J. F. Coy'aus, natūralūs priešvėžiniai vaistai – kopūstai, brokoliai ir kitos šios

    rūšies daržovės. Trys ar keturios šių daržovių porcijos per savaitę esą gali gerokai sumažinti

    riziką susirgti krūties arba šlapimo pūslės vėžiu. Juose esančios medžiagos stabdo auglių

    vystymąsi. Tiesa, kaitinant šių medžiagų poveikis mažėja, todėl daržoves reikėtų gaminti

    garuose arba labai trumpai apkepti. Be to, šios medžiagos pažadinamos kramtant, taigi

    kopūstines daržoves reikia kuo geriau kramtyti.

    Pomidorams raudoną spalvą suteikianti medžiaga taip pat turi priešvėžinių savybių, tačiau

    pastarajai kaip tik reikia karščio. Todėl pomidorus reikia pakaitinti. Puikus patiekalas –

    trinta pomidorų sriuba, pagardinta alyvuogių aliejumi ir česnakais. Ją patartina valgyti bent

    du kartus per savaitę. Norint sustiprinti priešvėžinį česnakų ir svogūnų poveikį, juos reikia

    smulkiai supjaustyti ir 10 minučių palaikyti. Juos patartina valgyti žalius arba dėti į maistą

    prieš baigiant jį gaminti.

    Vėžio profilaktikos aspektu labai vertingi ir citrusiniai vaisiai. Juose esančios medžiagos

    tiesiogiai veikia vėžio ląstelių plitimo procesus, be to, turi priešuždegiminių savybių, pagerina

    kitų augalinių medžiagų įsisavinimą. J. F. Coy'us pataria salotas visada pagardinti šlakeliu

    citrinos sulčių, kurios, be kita ko, aliejų apsaugo nuo oksidacijos.

    Anot vėžio tyrinėtojo, mūsų organizmui naudingos ne visos daržovės. Jis pataria atsargiai,

    nedideliais kiekiais valgyti marinuotus agurkus, moliūgą, lęšius, virtą raudonąjį buroką, žalias

    morkas, žirnius, avinžirnius, cukrinius kukurūzus pupeles ir bulves dėl didelio cukraus kiekio

     

    visai išbraukti iš kasdienio valgiaraščio.

    Be apribojimų siūloma valgyti tik citriną

    Iš vaisių jokių apribojimų J. F. Coy'us netaiko tik citrinoms. Nors vaisiuose cukrus gali būti ir

    fruktozės pavidalu, tačiau, pavyzdžiui, šiuolaikiniuose obuoliuose vėžio ląsteles maitinančios

    gliukozės esą yra net daugiau nei fruktozės. Taip pat labai daug gliukozės yra vynuogėse bei

    džiovintuose vaisiuose, nes juose nėra vandens. Taip pat į nevartotinų vaisių sąrašą knygos

    autorius įrašė bananus, figas, datules.

    Visus kitus vaisius jis priskyrė maisto produktų, kurių nereikėtų perdozuoti, grupei. Kiek labiau

    jis išskyrė šviežias uogas (avietes, gervuoges, žemuoges, braškes, mėlynes, serbentus),

    kadangi jos, be cukraus, turi medžiagų, kurios stabdo vėžio vystymąsi. Beje, mokslininkas

    linkęs vietoj šviežiai spaustų sulčių, kurios greičiau didina cukraus kiekį kraujyje, pirmenybę

    teikti vaisiams.

     

    Tačiau gera žinia šokolado mėgėjams. Jį valgyti J. F. Coy'us leidžia, tiesa, tik juodąjį. Anot jo,

    šalia mėlynių ir vynuogių kauliukų, kakava yra viena svarbiausių proantocianido, kuris ne tik

    neutralizuoja laisvuosius radikalus ir apsaugo ląsteles nuo mutacijų atsiradimo, bet ir įsikiša

    į energijos gavimo procesą vėžio ląstelėje, taigi ją marina. Ketvirtis šokolado, turinčio ne

    mažiau kaip 70 proc. kakavos, esą suteiks didžiąją šių vertingų medžiagų dienos dalį.

    Priešvėžinių savybių turinčią žaliąją arbatą mokslininkas pataria gerti tik 8-10 min.

    pastovėjusią, o šiuo atžvilgiu ne mažiau naudinga ciberžole patiekalus skaninti kartu su

    pipirais. Mat ciberžolė organizme labai greitai perdirbama. Pipiruose esantis piperinas stabdo

    ciberžolės skaidymą, taigi stiprina jos poveikį.

    Naujausi krūties, žarnyno ir prostatos vėžio tyrimai rodo, kad didelis vitamino D kiekis

    kraujyje taip pat padeda apsisaugoti nuo vėžio. Žarnyno vėžio atveju rizika sumažėja

    net 50 proc. Mūsų protėviai daug būdavo lauke, taigi gaudavo pakankamai vitamino D.

    Šiuolaikinis žmogus daugiau laiko praleidžia patalpose, todėl, anot J. F. Coy'aus, kasdien

    reikėtų bent pusvalandį pasivaikščioti – vitaminas D mūsų veido ir rankų odoje

    gaminsis net debesuotą dieną. Vitamino D daug yra riebiose žuvyse, svieste ir kiaušinio

    trynyje.

    Mėsa mokslininkų vertinama prieštaringai

    Anot Onkologijos instituto dietologės dr. Lilijos Jasevičienės, įvairūs tyrimai iš tiesų patvirtina,

    kad augaliniuose produktuose yra nuo vėžio apsaugančių medžiagų.

    „Nustatyta, kad jų yra pomidoruose, apelsinuose, kopūstuose, tačiau gal obuolyje ar

    agurke tos medžiagos dar tiesiog neatrastos. Todėl Amerikos vėžio tyrimų institutas

    nurodo, kad vėžio prevencijai reikia valgyti visų vaivorykštės spalvų daržovių. Kita vertus,

    vien daržovių valgyti neužtenka, nes tai vien tik angliavandeniai, o juk reikia ir baltymų. Jų

    yra mėsoje ir žuvyje. Tiesa, šiais laikais žuvis užteršta, o ir daržovėse gali būti pesticidų,

    kurių vienareikšmiai reikėtų saugotis. Taigi kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Visgi

    reikėtų kažkaip rasti protingą viduriuką. Pagaliau mes ne tik vėžio saugomės, bet ir širdies bei

    kraujagyslių ligų, kitų susirgimų. Jei kažkieno jautrus žarnynas, jis negalės valgyti tam tikrų

    daržovių, net ir norėdamas“, - samprotavo pašnekovė.

    Anot dietologės, taip pat įrodyta, kad visi rūkyti mėsos produktai bei apdegęs maistas,

    ypač keptas ant grotelių, turi vėžį sukeliančių medžiagų. Todėl L. Jasevičienė pataria

    dažniau virti arba troškinti, o kepant po kiekvienos porcijos keisti aliejų, nes ilgai naudojant tą

    patį aliejų susidaro kancerogeninės medžiagos. Jokiu būdu nederėtų naudoti aliejaus, jeigu

    ant jo etiketės nėra užrašo, kad jis tinkamas kepimui.

    Vėžio rizikos veiksniu laikomas ir alkoholis, tačiau vynas vertinamas prieštaringai. Jis

    gaminamas iš vynuogių, kuriose esantys antioksidantai kaip ir apsaugotų nuo vėžio. „Tačiau

    alkoholio tikrai negalime rekomenduoti – tą patį poveikį galima gauti iš šviežiai spaustų sulčių.

     

    Naudingosios vynuogių medžiagos yra kauliukuose, kurie sutraiškomi jas spaudžiant“,

    - teigė specialistė.

    Lietuvoje kasmet nustatoma keliolika tūkstančių naujų vėžio atvejų. Apie 20-50 proc. mirčių

    nuo įvairių navikų mokslininkai sieja su mitybos ypatumais. Remiantis epidemiologiniais

    tyrimais, spėjama, kad jei valgytume 75 proc. daugiau daržovių, išvengtume 10-50 proc.

    virškinamojo trakto vėžio atvejų, o valgydami tik vieną kartą per dieną nedidelę mėsos porciją

    – 3-5 proc. storosios žarnos vėžio.

    Anot Lietuvos mitybos specialistų, pietų lėkštėje turėtų būti du trečdaliai daržovių ir

    tik trečdalis mėsos. Daržovių ir vaisių, geriausiai šviežių, per dieną rekomenduojama

    suvalgyti nuo 400 iki 800 g, mėsos – vos 80 g. Tai žmogaus delno be pirštų dydžio ir storio

    gabaliukas. Be to, lietuviai 40-50 proc. kalorijų gauna su riebalais, daugiausiai – gyvuliniais.

    Anot specialistų, jie turėtų sudaryti ne daugiau 30 proc. Riebus maistas sukelia ne tik širdies

    ir kraujagyslių ligas, bet ir žarnyno, prostatos vėžį bei didina riziką, kad atsinaujins krūties

    vėžys. Mat riebalai yra pagrindinė nutukimo priežastis, o nutukusieji dažniau serga

    gimdos, prostatos, tulžies pūslės, inkstų ir krūties vėžiu.

    Tuo tarpu amerikiečių tyrimas parodė, kad per savaitę išgeriant du ar daugiau kaloringų

    gaiviųjų gėrimų, rizika susirgti vėžiu padidėja 87 proc. Tiesa, šį atradimą padarę mokslininkai

    nėra įsitikinę, ar dėl to reikia kaltinti gėrimus, ar kad juos vartojantys žmonės dažniau linkę į

    nesveiką gyvenimo būdą.

    Tačiau ir sveikame maiste gali būti vėžį skeliančių medžiagų. Vienos jų, tokios kaip PAA,

    į maistą patenka iš aplinkos, kai deginamos dujos ir dyzelinis kuras. Jomis užteršiamos

    daržovės ir uogos, jei auga arti kelio ar prie gamyklų. Kitos medžiagos, pavyzdžiui, nitritai,

    nitratai, susidaro natūraliai. Jie gali pasigaminti burnos ertmėje, skrandyje ar šlapimo pūslėje.

    Tiesa, maži jų kiekiai nepavojingi. Jų gaminimąsi trikdo normalus skrandžio rūgštingumas,

    vitaminai C ir E, taigi vėlgi teisinga mityba.

    Dėl netinkamų produktų laikymo atsiranda kepenų vėžį sukeliantys pelėsiai. Šis grybelis gali

    veistis miltuose, ryžiuose ir kitur, jei produktai laikomi šiltoje ir drėgnoje vietoje.