Inga Saukienė, www.DELFI.lt
2011 spalio 16 d. 15:28
Daugelis vėžiu susirgusių žmonių neretai savęs klausia, ką jie darė ne taip. Kaip teigia
knygos „Naujoji priešvėžinė mityba“, kuri išversta ir į lietuvių kalbą, bendraautorius
Johannes'as F. Coy'us, ligą lemia daugelio veiksnių derinys, todėl vieno recepto nėra. Visgi
kuo į daugiau veiksnių atsižvelgsime, tuo labiau sumažinsime riziką, todėl mokslininkas
sukūrė mitybos, kuri naudinga sveikoms ląstelėms ir skatina vėžio ląstelių nykimą, teoriją.
Nuo vėžio apsaugo visi rauginti produktai
Anot vėžio tyrinėtojo, mažai kaloringu maistu besimaitinantys žmonės mano gyvenantys
sveikai. Tačiau dabar jau žinoma, kad išoriškai sveiki ir liekni žmonės gali anksti susirgti
vėžiu, nes jie per mažai vartoja vertingų aliejų ir riebalų, o per daug – angliavandenių.
Mat daug metų buvo manoma, kad valgyti angliavandenius sveika, o riebalus – ne, nors
angliavandeniai – cukrus ir krakmolas – esą ir sukelia daugelį ligų.
Mokslininkas sukūrė priešvėžinę mitybą, kuri remiasi baltymų, aliejaus, riebalų ir skaidulinių
medžiagų kiekio didinimu bei angliavandenių dalies mažinimu. Svarbiausia, kad pavalgius
labai nepadidėtų cukraus kiekis kraujyje. Kaip jau rašėme, cukrus, J. F. Coy'aus teigimu, yra
viena pagrindinių vėžio atsiradimo priežasčių.
Knygos autorius tikina, kad tai nereiškia, jog būtina viską apversti aukštyn kojomis. Šiandien
jau įmanoma įprastus makaronus, duoną ir kepinius pakeisti tokiais, kurie lėčiau mažina
cukraus kiekį kraujyje. Pirmiausiai jie turi būti pagaminti iš mažiau apdorotų javų.
Taip pat didelis dėmesys skiriamas rūgščių neutralizavimui organizme – tam padeda
maisto produktų, turinčių pieno rūgšties, vartojimas, pavyzdžiui, pasukų. Ne mažiau
svarbi priešvėžinės mitybos dalis – pieno rūgštimi konservuojami produktai: grietinė, varškė,
jogurtas, sūriai (išskyrus mocarelą), rauginti kopūstai ir kitos daržovės, raugintos tešlos
duona. Šie produktai turi labai mažą cukraus kiekį, kadangi jis paverstas pieno rūgštimi, taigi
vėžinės ląstelės negauna maisto. Pieno rūgštis svarbi ir todėl, kad jos perdirbimas
kepenyse padeda neutralizuoti ir gausiai vėžio ląstelių gaminamą pieno rūgštį.
Pasak J. F. Coy'aus, natūralūs priešvėžiniai vaistai – kopūstai, brokoliai ir kitos šios
rūšies daržovės. Trys ar keturios šių daržovių porcijos per savaitę esą gali gerokai sumažinti
riziką susirgti krūties arba šlapimo pūslės vėžiu. Juose esančios medžiagos stabdo auglių
vystymąsi. Tiesa, kaitinant šių medžiagų poveikis mažėja, todėl daržoves reikėtų gaminti
garuose arba labai trumpai apkepti. Be to, šios medžiagos pažadinamos kramtant, taigi
kopūstines daržoves reikia kuo geriau kramtyti.
Pomidorams raudoną spalvą suteikianti medžiaga taip pat turi priešvėžinių savybių, tačiau
pastarajai kaip tik reikia karščio. Todėl pomidorus reikia pakaitinti. Puikus patiekalas –
trinta pomidorų sriuba, pagardinta alyvuogių aliejumi ir česnakais. Ją patartina valgyti bent
du kartus per savaitę. Norint sustiprinti priešvėžinį česnakų ir svogūnų poveikį, juos reikia
smulkiai supjaustyti ir 10 minučių palaikyti. Juos patartina valgyti žalius arba dėti į maistą
prieš baigiant jį gaminti.
Vėžio profilaktikos aspektu labai vertingi ir citrusiniai vaisiai. Juose esančios medžiagos
tiesiogiai veikia vėžio ląstelių plitimo procesus, be to, turi priešuždegiminių savybių, pagerina
kitų augalinių medžiagų įsisavinimą. J. F. Coy'us pataria salotas visada pagardinti šlakeliu
citrinos sulčių, kurios, be kita ko, aliejų apsaugo nuo oksidacijos.
Anot vėžio tyrinėtojo, mūsų organizmui naudingos ne visos daržovės. Jis pataria atsargiai,
nedideliais kiekiais valgyti marinuotus agurkus, moliūgą, lęšius, virtą raudonąjį buroką, žalias
morkas, žirnius, avinžirnius, cukrinius kukurūzus pupeles ir bulves dėl didelio cukraus kiekio
visai išbraukti iš kasdienio valgiaraščio.
Be apribojimų siūloma valgyti tik citriną
Iš vaisių jokių apribojimų J. F. Coy'us netaiko tik citrinoms. Nors vaisiuose cukrus gali būti ir
fruktozės pavidalu, tačiau, pavyzdžiui, šiuolaikiniuose obuoliuose vėžio ląsteles maitinančios
gliukozės esą yra net daugiau nei fruktozės. Taip pat labai daug gliukozės yra vynuogėse bei
džiovintuose vaisiuose, nes juose nėra vandens. Taip pat į nevartotinų vaisių sąrašą knygos
autorius įrašė bananus, figas, datules.
Visus kitus vaisius jis priskyrė maisto produktų, kurių nereikėtų perdozuoti, grupei. Kiek labiau
jis išskyrė šviežias uogas (avietes, gervuoges, žemuoges, braškes, mėlynes, serbentus),
kadangi jos, be cukraus, turi medžiagų, kurios stabdo vėžio vystymąsi. Beje, mokslininkas
linkęs vietoj šviežiai spaustų sulčių, kurios greičiau didina cukraus kiekį kraujyje, pirmenybę
teikti vaisiams.
Tačiau gera žinia šokolado mėgėjams. Jį valgyti J. F. Coy'us leidžia, tiesa, tik juodąjį. Anot jo,
šalia mėlynių ir vynuogių kauliukų, kakava yra viena svarbiausių proantocianido, kuris ne tik
neutralizuoja laisvuosius radikalus ir apsaugo ląsteles nuo mutacijų atsiradimo, bet ir įsikiša
į energijos gavimo procesą vėžio ląstelėje, taigi ją marina. Ketvirtis šokolado, turinčio ne
mažiau kaip 70 proc. kakavos, esą suteiks didžiąją šių vertingų medžiagų dienos dalį.
Priešvėžinių savybių turinčią žaliąją arbatą mokslininkas pataria gerti tik 8-10 min.
pastovėjusią, o šiuo atžvilgiu ne mažiau naudinga ciberžole patiekalus skaninti kartu su
pipirais. Mat ciberžolė organizme labai greitai perdirbama. Pipiruose esantis piperinas stabdo
ciberžolės skaidymą, taigi stiprina jos poveikį.
Naujausi krūties, žarnyno ir prostatos vėžio tyrimai rodo, kad didelis vitamino D kiekis
kraujyje taip pat padeda apsisaugoti nuo vėžio. Žarnyno vėžio atveju rizika sumažėja
net 50 proc. Mūsų protėviai daug būdavo lauke, taigi gaudavo pakankamai vitamino D.
Šiuolaikinis žmogus daugiau laiko praleidžia patalpose, todėl, anot J. F. Coy'aus, kasdien
reikėtų bent pusvalandį pasivaikščioti – vitaminas D mūsų veido ir rankų odoje
gaminsis net debesuotą dieną. Vitamino D daug yra riebiose žuvyse, svieste ir kiaušinio
trynyje.
Mėsa mokslininkų vertinama prieštaringai
Anot Onkologijos instituto dietologės dr. Lilijos Jasevičienės, įvairūs tyrimai iš tiesų patvirtina,
kad augaliniuose produktuose yra nuo vėžio apsaugančių medžiagų.
„Nustatyta, kad jų yra pomidoruose, apelsinuose, kopūstuose, tačiau gal obuolyje ar
agurke tos medžiagos dar tiesiog neatrastos. Todėl Amerikos vėžio tyrimų institutas
nurodo, kad vėžio prevencijai reikia valgyti visų vaivorykštės spalvų daržovių. Kita vertus,
vien daržovių valgyti neužtenka, nes tai vien tik angliavandeniai, o juk reikia ir baltymų. Jų
yra mėsoje ir žuvyje. Tiesa, šiais laikais žuvis užteršta, o ir daržovėse gali būti pesticidų,
kurių vienareikšmiai reikėtų saugotis. Taigi kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Visgi
reikėtų kažkaip rasti protingą viduriuką. Pagaliau mes ne tik vėžio saugomės, bet ir širdies bei
kraujagyslių ligų, kitų susirgimų. Jei kažkieno jautrus žarnynas, jis negalės valgyti tam tikrų
daržovių, net ir norėdamas“, - samprotavo pašnekovė.
Anot dietologės, taip pat įrodyta, kad visi rūkyti mėsos produktai bei apdegęs maistas,
ypač keptas ant grotelių, turi vėžį sukeliančių medžiagų. Todėl L. Jasevičienė pataria
dažniau virti arba troškinti, o kepant po kiekvienos porcijos keisti aliejų, nes ilgai naudojant tą
patį aliejų susidaro kancerogeninės medžiagos. Jokiu būdu nederėtų naudoti aliejaus, jeigu
ant jo etiketės nėra užrašo, kad jis tinkamas kepimui.
Vėžio rizikos veiksniu laikomas ir alkoholis, tačiau vynas vertinamas prieštaringai. Jis
gaminamas iš vynuogių, kuriose esantys antioksidantai kaip ir apsaugotų nuo vėžio. „Tačiau
alkoholio tikrai negalime rekomenduoti – tą patį poveikį galima gauti iš šviežiai spaustų sulčių.
Naudingosios vynuogių medžiagos yra kauliukuose, kurie sutraiškomi jas spaudžiant“,
- teigė specialistė.
Lietuvoje kasmet nustatoma keliolika tūkstančių naujų vėžio atvejų. Apie 20-50 proc. mirčių
nuo įvairių navikų mokslininkai sieja su mitybos ypatumais. Remiantis epidemiologiniais
tyrimais, spėjama, kad jei valgytume 75 proc. daugiau daržovių, išvengtume 10-50 proc.
virškinamojo trakto vėžio atvejų, o valgydami tik vieną kartą per dieną nedidelę mėsos porciją
– 3-5 proc. storosios žarnos vėžio.
Anot Lietuvos mitybos specialistų, pietų lėkštėje turėtų būti du trečdaliai daržovių ir
tik trečdalis mėsos. Daržovių ir vaisių, geriausiai šviežių, per dieną rekomenduojama
suvalgyti nuo 400 iki 800 g, mėsos – vos 80 g. Tai žmogaus delno be pirštų dydžio ir storio
gabaliukas. Be to, lietuviai 40-50 proc. kalorijų gauna su riebalais, daugiausiai – gyvuliniais.
Anot specialistų, jie turėtų sudaryti ne daugiau 30 proc. Riebus maistas sukelia ne tik širdies
ir kraujagyslių ligas, bet ir žarnyno, prostatos vėžį bei didina riziką, kad atsinaujins krūties
vėžys. Mat riebalai yra pagrindinė nutukimo priežastis, o nutukusieji dažniau serga
gimdos, prostatos, tulžies pūslės, inkstų ir krūties vėžiu.
Tuo tarpu amerikiečių tyrimas parodė, kad per savaitę išgeriant du ar daugiau kaloringų
gaiviųjų gėrimų, rizika susirgti vėžiu padidėja 87 proc. Tiesa, šį atradimą padarę mokslininkai
nėra įsitikinę, ar dėl to reikia kaltinti gėrimus, ar kad juos vartojantys žmonės dažniau linkę į
nesveiką gyvenimo būdą.
Tačiau ir sveikame maiste gali būti vėžį skeliančių medžiagų. Vienos jų, tokios kaip PAA,
į maistą patenka iš aplinkos, kai deginamos dujos ir dyzelinis kuras. Jomis užteršiamos
daržovės ir uogos, jei auga arti kelio ar prie gamyklų. Kitos medžiagos, pavyzdžiui, nitritai,
nitratai, susidaro natūraliai. Jie gali pasigaminti burnos ertmėje, skrandyje ar šlapimo pūslėje.
Tiesa, maži jų kiekiai nepavojingi. Jų gaminimąsi trikdo normalus skrandžio rūgštingumas,
vitaminai C ir E, taigi vėlgi teisinga mityba.
Dėl netinkamų produktų laikymo atsiranda kepenų vėžį sukeliantys pelėsiai. Šis grybelis gali
veistis miltuose, ryžiuose ir kitur, jei produktai laikomi šiltoje ir drėgnoje vietoje.