Pieno produktai

• Posted by Juozas Keblys February 16, 2011 - Filed in Health - #Sveikata  - 1,903 views

   

                 Pienas - sveikatos šaltinis ar ligų sukėlėjas?
  
       Pienas yra sukurtas veršiams ir net veršiai (karvės vaikai) pieną geria tik kelis mėnesius, po to pradeda ėsti žolę. Žmogus yra vienintelis visoje žemėje, kuris geria kitiems gyvūnams sukurtą
  pieną. Ar jūs matėt, kad, sakykim, lapė vaikytųsi vilką, kad pažįstų  jo pieno? Nors žmogus, laiko save protingiausia būtybe žemėje, mitybos atžvilgiu dauguma gyvūnų yra daug labiau išprusę
  negu jis.
     Tiesa, būtų dar pusė bėdos, jei žmonės vartotų nepasterizuotą pieną, kaip tai darė daugelį metų, nes pasterizuotas pienas pakeičia struktūrą ir taip tampa dar labiau nuodingu. Pasterizuotas pienas sukelia chroniškas ligas.
     Kas atsitinka kai pienas yra pasterizuojamas?  Pasterizavimo procesą išrado L.Pasteur, kuris taip pat yra bakterijų ir mikrobų teorijos autorius, (jis teigia kad daugelį ligų sukelia bakterijos ir
  mikrobai). Kad sunaikintų piene esančias bakterijas, pieno pramonė pasterizuoja (kaitina pieną), bet šis procesas pakeičia pieno struktūrą. Pasterizavimas pieno cukrų, kitaip žinomą kaip
  laktozę, paverčia į beta-laktozę, kuri yra daug greičiau įsisavinama, to rezultatas - staigus gliukozės padidėjimas kraujyje ir po to sumažėjimas, dėl ko jūs greitai pajuntate alkį ir norite vėl ko nors valgyti, o dažniausiai valgoma saldumynų, kurie veda į kitas sveikatos problemas. Pasterizavimas pakeičia piene esančio kalcio formą ir padaro kalcį beveik visiškai neįsisavinamu.
    Daugelis žmonių net nežino, kad pienas yra ne tik pasterizuojamas, bet dar ir homogenizuojamas. Homogenizavimas yra procesas kai pienas leidžiamas per labai tankų filtrą, kuris sumažiną piene esančių riebalų ir baltymų molekules, kad riebalai lygiai pasiskirstytų visame butelyje ir nenusistotų ant paviršiaus. Deja, šis procesas pakeičia natūralią pieno struktūrą it taip jį padaro dar labiau
  nevirškinamu. Homogenizuojant piene esančios riebalų molekulės apgaubia ar prikimba prie piene esančių baltymų molekulių, taip apsunkindamos virškinimą. Nesuvirškinti baltymai yra įsiurbiami
  į kraują, ir tai sukelia alergiją ir kitas autoimunines ligas, tokias kaip reumatoidinį artritą, bronchinę astmą, šienligę. Taip pat pasterizavimas ir homogenizavimas sunaikina gerąsias bakterijas ir
  enzimus, kurie labai svarbūs geram pieno virškinimui.
    Beje, vakarų šalyse yra tokia pieno rūšis - UHT, kai pienas yra pakaitinamas iki 196 laipsnių, ir taip jis gali išstovėti daigiau kaip metus, bet patys pagalvokite, ar tokiame piene gali dar kas nors naudingo būti.
     Jei jums yra diagnozuotas reumatoidinis artritas, reikia kuo greičiau atsisakyti pieno produktų, nes jie labai padidina astmos ir artrito simptomus, ir taip liga labai greitai progresuoja.
      Pieno ir jo produktams virškinti reikalingas enzimas - laktozė. Vaikai šio enzimo turi pakankamai, bet su amžiumi jo mažėja, ir daugelio suaugusiųjų organizmas enzimo nebegamina arba gamina nepakankamai. Dėl to pienas būna nesuvirškintas, o  nesuvirškintas ar blogai suvirškintas maistas nuodija organizmą ir taip sukelia įvairias ligas ir alergijas. Laktozės mažėjimas yra dar vienas gamtos įrodimas, kad suaugęs žmogus neturėtų vartoti pieno.
     Pieno vartojimas skatina gleivių produkciją organizme. Gleivės dažnai yra žuvę baltosios kraujo ląstelės - leukocitai, taip pat muco polysaccharidai - angliavandeniai, iš kurių organizmas gamina gleives. O žūva jie, atakuodami nesuvirškintus pieno baltymus, nes organizmas jų neatpažįsta ir laiko svetimkūniais - priešais.
     Pieno vartojimas paūmina plaučių ir kvėpavimo takų ligas ir visiems gerai žinoma slogą. Labai apmaudu, kai žmonės, turintys slogą, vartoja vaistų nuo slogos, kurie ir taip sutraukia smegenų kraujagysles bei turi kitų sveikatai pavojingų pašalinių efektų, ir dar geria pieną.
     Modernūs pieno ūkiai išgauna daug didesnį pieno kiekį iš vienos karvės nei prieš kelis dešimtmečius, bet dėl to labai suprastėja pieno kokybė. Tai labai sekina karves, (vakarų šalyse daugelis jų gyvena vos 2-3 metus). Priedo, tokios karvės dažnai serga pieno takų uždegimais, dėl to joms yra duodami antibiotikai, kurie, aišku, patenka į pieną. Dar blogiau -  uždegimu sergančios karvės su pienu  išskiria mirusius leukocitus (baltieji kraujo kūneliai), dar kitaip vadinamus pūliais.
  Taip pat Amerikoje, kad padidintų pieno produkciją, ūkininkai karvėms duoda sintetinių hormonų, kurie, žinoma, atsiduria piene. Yra manoma, kad tai labai skatina vėžines ligas. Oficialiai gyvulių augimo hormonai Europos Sąjungoje yra uždrausti.
    Karvės sutvertos ėsti žolę, bet šiandieną jos yra šeriamos grūdais, soja, kukurūzais, kurie yra genetiškai modifikuoti, taip pat įvairiais papildais. Viso to rezultatas - piene vietoj omega 3
  riebalinių rūgščių atsiranda omega 6, kurių daugelis žmonių vartoja per daug, o omega 6 labai skatina organizmo uždegiminius procesus ir sukelia artritą.
    Yra labai daug pieno produktų - jogurtas, raugintas pienas, sūris, grūdėta varškė, visokie pieno gėrimai ir kt. Deja, visi jie pagaminti iš pasterizuoto pieno, kas, kaip jau minėjau, juos padaro
  beveik nevirškinamais. Daugelis jogurtų yra su visokiais dažais, konservantais, cukrumi ir
  saldikliais, o tų gerųjų bakterijų - greičiausiai ne kvapo arba jos dėl ilgo galiojimo laiko yra mirę. Tas pats pasakytina ir apie Actimel ir kitus pieno gėrimus su bakterijomis.
     Na, jei negalite atsisakyti pieno, tai bent jau vartokite nepasterizuotą - pirkite tiesiai iš ūkininkų.  Suaugusiems pieno vartotojams geriau šviežią pieną surauginti. Nepasterizuotas raugintas pienas turi naudingų žarnyno bakterijų, taip pat rūgimo procesas suskaido piene esančią laktozę
  ir taip ją padaro lengviau virškinimą. Yra teigiama kad ožkos pienas geresnis nei karvės.
     Vartojant pieną ir jo produktus, organizmas praranda daugiau kalcio negu jo
  pasisavina. Kodėl? Pirmiausia, nors karvės piene yra gausu kalcio, jis yra tokios formos, kad žmonių organizmas beveik nesugeba jo pasisavinti. Beje, motinos piene yra keturis kartus mažiau kalcio negu karvės, bet krūtimi maitinami vaikai pasisavina kur kas daugiau kalcio iš motinos pieno negu iš karvės. Kita priežastis yra ta, kad karvės pienas labai 'rūgština' organizmą bei turi daug fosforo rūgšties. Organizmas, norėdamas neutralizuoti pieno sukeltą rūgštingumą bei jame esančią
  fosforo rūgštį, turi paimti kalcį iš kaulų, ir tai per ilgą laiką nuveda į trapius kaulus ir osteoporozę. Apmaudu, kad daugelis žmonių šito net neįtaria ir aklai tiki tuo, ką sako pieno pramonės atstovai ir gydytojai, kurių dauguma apie mitybą žino labai nedaug.
    Iš kur gauti kalcio? Visu pirma - pieno produktų nevartojantiems žmonėms kalcio reikia mažiau (net iki 50 proc.) nei pieno mėgėjams. Taip yra dėl to, kad neutralizuojant pieno sukeltą rūgštingumą, organizmas ima kalcį iš kaulų. Antra - iš kur karvė gauna kalcio? Ji gi pieno negeria. Karvės kalcį gauna, ėsdamos žolę, bet šiandieną ūkininkai karvėms duoda ir kalcio papildų. Jei karvės kalcį gauna iš žolės, tai nereiškia, kad jums reikia pradėti valgyti žolę. Žmonėms vienu geriausiu kalcio šaltinių yra žalios lapinės daržovės - brokoliai, špinatai, salotos ir kt. Tiesa, dėl intensyvios žemdirbystės metodų šiandieninės daržoves turi daug mažiau kalcio ir kitų mineralų nei prieš 50 metų. Taip pat kalcio turi riešutai, kiaušiniai. Galima net vartoti kiaušinių lukštų miltelius, bet prieš verdant kiaušinius reikia juos labai gerai nuplauti muilu. Po to lukštus reikia išdžiovinti ir sumalti kavos malimo mašinėle. Geriau naudoti naminių kiaušinių lukštus.
     Daugelyje papildų kalcis yra karbonato formos, ir jo geriausių atveju pasisavinama tik 10 proc. Vyresnių žmonių, kurių daugelis stokoja skrandžio hydrochlorinės rūgšties, organizmas kalcio karbonato arba iš viso nepasisavina arba pasisavina mažiau nei 10 proc. Priedo, kalcio karbonato papildai gali sukelti inkstų akmenligę, todėl tokių papildų reikia vengti. Jei jau vartosite kalcio papildus, tai kalcis turi būti citrato, askorbato, malate ar furmate formos.
     Vien kalcio vartojimas dažniausiai sukels daugiau žalos nei naudos, nes dauguma tokio kalcio atsidurs ant kraujagyslių sienelių, o ne kauluose. Kaulams reikia kitų faktorių, kurie yra daug svarbesni nei kalcis. Gerai dirvinis asiūklis ( horsetail), kuris turi silicio, taip pat kaulams reikalingas magnis, vitaminas K ir D, strotis ir kt. O kalcio žmonėms dažniausiai trūksta dėl nepasisavinimo ir perteklinio kiekio gyvulinių baltymų, - jie sumažina organizmo ph, ir jam neutralizuoti imamas kalcis bei kiti mineralai iš kaulų, ir taip privedama iki osteoporozės.